Korporacijos veikla

Korporacija „Laisvės kelyje“

Ką šiuolaikiniam žmogui reiškia laisvė? Galbūt tai šansas drąsiai elgtis ir kalbėti? Ar keliauti be apribojimų? O gal tai tiesiog galimybė rinktis ir gyventi be baimės, nors priklausai mažumai? Greičiausiai kiekvienas turime savo laisvės sampratą.

Prieš 31-erius metus mūsų tėvai ir seneliai susikibę rankomis Baltijos kelyje parodė pasauliui savo vienybę ir žengė labai svarbų žingsnį mūsų laisvės link. Bėgant metams daug kas pasikeitė, tačiau žmonių laisvės troškimas išliko. Mes esame laimingi žmonės, nes gyvename valstybėje, kuri jau 30 metų eina nepriklausomu keliu. Tikriausiai būtent todėl puikiai suprantame kaimynus baltarusius, kurie taip drąsiai siekia laisvės savo šalyje.

Sužinoję apie „Laisvės kelio“ akciją rugpjūčio 23-iąją nuo Vilniaus iki Medininkų, nedelsiant panorome dalyvauti. Mūsų korporantai, drauge su kitų korporacijų atstovais, nešini baltais kardeliais ir tautine atributika, užsiregistravo P sektoriuje. Deja, dėl susidariusių kamščių dalis korporantų prisijungė prie „Laisvės kelio“ kitose vietose. Tačiau tai nesugadino nuotaikos ir visi vieningai susikibę už rankų stojo į bendrą grandinę, siekiančią Baltarusijos sieną. Kiti korporantai, negalėję dalyvauti „Laisvės kelyje“ tarp Vilniaus ir Medininkų, prisijungė organizuotose palaikymo akcijose kituose Lietuvos miestuose ar palaikė už televizorių ekranų.

Kalbinti dalyvavę korporantai neslėpė džiaugsmo ir pasididžiavimo. Fil! Brigita Drakšaitė pasidalino įspūdžiais: „Deja, P zonos pasiekti nepavyko. Likus 2 km iki P zonos, 18.55 sustojom kelkraštyje, pasileidom radiją ir su aplinkiniais susikibę per ištiestą vėliavą giedojom himną. Gaila, kad nepavyko pasiekti P zonos ir susikibus su broliais ir seserimis korporantais būti, bet buvom visi kartu mintimis ir gyva grandine! Šypsojomės visi akimis, nes kaukės dengė šypsenas.“ Pakylėtos nuotaikos neslėpė ir Fil! Karolina Martinaitytė: „Tai fenomenali patirtis ir jausmų mišrainė! Atskirai mes kiekvienas jaučiamės pažeidžiami, maži, o mūsų balsas, kad ir kiek garsiai rėktume atrodo negirdimas ir nereikšmingas, tačiau atsistojus TEN, kartu su jaunu ir senu, sveiku ir sergančiu, pasijaučiau tokia pilna, girdima ir reikalinga. Apėmė pilnatvės jausmas ir visiškai nesvarbu, jog strigome mašinų eilėse, nepasiekėme savo sektoriaus, norėjosi šokti iš mašinos kad ir viduryje kelio! Svarbiausia, kad pavyko tapti tokio didelio ir istorinio įvykio liudininke! Mes mažytė šalis, bet prireikus tampame vieningi.. vakar daugybė širdžių plakė vienu ritmu, vedami palaikymo savo kaimynams važiavo dešimtis kilometrų, kad išreikštų savo palaikymą, dėl to jaučiu begalinį pasididžiavimą savo maža, bet galinga šalimi ir džiaugiuosi, kad istorijoje dalyvavau kartu su korporacijos broliais ir seserimis“. „Laisvės kelyje“ dalyvavo ir mūsų korporacijos pirmininkė Sen! Greta Undžytė: „Laisvės kelias visam mūsų ekipažui buvo įdomi patirtis. Žinoma, neapsiėjome be nesklandumų: P sektoriaus, kuriame užsiregistravome su kitais korporantais, taip ir nepasiekėme. Važiuojant link pasienio, navigacija rodė vis mažesnį kilometrų skaičių, tačiau laikas, per kurį turėtume pasiekti kelionės tikslą iš esmės nekito – strigome kamštyje. Likus dvidešimčiai minučių iki gyvosios grandinės supratome, kad kitus korporantus, esančius už 15 kilometrų, pamatysime tik nuotraukose ir nusprendėme sustoti tuštesniame kelio ruože, kur tuo metu trūko žmonių. Bandėme įsivaizduoti, ką turėjo patirti tie, kurie prieš 31-erius stovėjo Baltijos kelyje, kai buvo kovojama už Lietuvos laisvę. Pajusti bent dalelę to palaikant mūsų kaimynus baltarusius buvo nepakartojama. Džiaugiuosi, kad mūsų korporacijos nariai parodė entuziazmą dalyvauti „Laisvės kelyje“ bei kituose miestuose vykusiose palaikymo akcijose.“

Palaikome baltarusius, linkime stiprybės ir tikimės, kad dėl laisvės bus pralieta kuo mažiau kraujo, nes kiekviena gyvybė yra labai svarbi.

Informavo Scriba sen! Emilija Kovieraitė