Įkūrimas
1902 metais į Petrapilio (Sankt Peterburgo) Karo medicinos akademiją įstojo Vladas Nagevičius. Jis buvo pirmasis lietuvis įstojęs į šią akademiją. Po kiek laiko susibūrus sąmoningiems ir tautinę savimonę turintiems lietuviams buvo pasiūlyta idėja kurti lietuvių medikų broliją. Brolija buvo įkurta 1908 m. lapkričio 28 d. Karo medicinos akademijoje Peterburge, Rusijoje, medikų studentų Vlado Nagevičiaus, Kazio Oželio, Vlado Ingeliavičiaus, Prano Sližio, Zenono Ščepanavičiaus iniciatyva. Brolija tuo metu buvo slapta ir nelegali. Nors korporacijos idėjų nebuvo galima skelbti viešai, joje sparčiai daugėjo narių.
1909 – 1917 metais į korporaciją buvo priimta daug naujų narių, kurie vėliau pasižymėjo profesinėje, meninėje ar visiuomeninėje veikloje, tarp jų: Jonas Blažys, Juozas Žemgulys, Povilas Stančius, Kostas Fedoravičius, Antanas Matukas, Juozas Stasiūnas, Linas Janulionis, Jonas Čeponis, Albertas Jackūnas, Stasys Mačiulis, Adomas Plepys, Balys Matulionis, Stasys Pilka ir kt. Prasidėjus Rusijos revoliucijai (1917 m.) fraterniečiai išėjo į viešumą ir skleidė korporacijos idėjas lietuviams studentams, aktyviai dalyvavo studentų organizacijų veikloje.
Tarpukaris
1918 metais paskelbus Lietuvos nepriklausomybę, fraterniečiai sugrįžo į Vilnių ir aktyviai įsitraukė į Lietuvos valstybės atkūrimo darbus.Būdami gydytojai, organizavo kuriamos Lietuvos kariuomenės sanitarinę apsaugą ir rūpinosi karių sveikatingumu. Buvo organizuojami narių susitikimai. 1918 m. Vilniuje buvo surengtas pirmas viešas metinis susirinkimas Lietuvoje. 1920 metais į korporaciją įstojo 10 naujų narių, gydytojų.
1922 metais fraterniečiai, tada visi gydytojai, pakeitė brolijos vardą į Lietuvių gydytojų korporaciją Fraternitas Lithuanica. Korporacija plėtėsi, buvo priimama daug naujų narių. Taip pat buvo priimami, jau studijas baigę ir gydytojų diplomus gavę, Lietuvos universiteto Studentų medikų FL korporacijos , įkurtos 1924 m., nariai.Gydytojų FL korporacija rengdavo susitikimus bent kartą į metus ir dažniau. Metiniai susirinkimai buvo sušaukiami rudenį. 1939 metais gydytojų korporacijai priklausė apie 130 gydytojų.
Gydytojų fraternitiečių paskatinti, keli Lietuvos universiteto studentai medikai Kaune, 1924 m. lapkričio 19 d. įsteigė Studentų medikų korporaciją Fraternitas Lithuanica. Jos steigėjai buvo studentai: P. Kusa, V. Plečkauskas, P. Narkus, S. Molis ir keli kiti. Jos steigiamajame susirinkime dalyvavo ir dr. Jonas Basanavičius, kuris buvo ir šio susirinkimo pirmininku. Studentų korporacija Fraternitas Lituanca veikė atskirai nuo tokio pat pavadinimo gydytojų korporacijos, tačiau palaikė glaudžius tarpusavio santykius. Studentų korporacijos nariai gavęs studijų baigimo diplomus tapdavo gydytojų korporacijos nariais. 1939 metais studentų korporacija turėjo apie 75 narius.
Karo metai ir susijungimas
1940 metais Sovietų Rusijai okupavus Lietuvą abi korporacijos, tiek gydytojų, tiek studentų, nutraukė savo veiklą, o jų turtas buvo nusavintas. Daugelis fraterniečių buvo persekiojami, dalis ištremti., nužudyti. Rusus išstūmę vokiečių okupantai situacijos nepagerino. Korporacijų veikla nebuvo atnaujinus. Antrojo pasaulinio karo pabaigoje, Lietuvą vėl okupavus sovietams, daugelis fraterniečių paliko Lietuvą ir traukėsi į Vakarus. Tik 1948 metais fraterniečiams pavyko sušaukti suvažiavimus. Jie įvyko Bad Rehberge ir Augsburge. Augsburge susirinkę frateriečiai priėmė naujus įstatus, kurie atitiko ankstesnius korporacijos įstatus. Tačiau dauguma fraterniečių paliko Europą ir korporacijos atgaivinimo darbai vėl nutrūko. 7 fraterniečiai pasiekė Australiją, 7 – Kanadą, o 53 įsikūrė JAV. Čikagoje, JAV, apsigyvenę fraterniečiai 1950 metais sušaukė metinį susirinkimą, vėliau tai padarė Niujorke ir Klivlende gyvenantys korporantai. Taigi fraterniečiai pasidalino į tris padalinius: Čikagos, Niujorko ir Klivlendo, kurie tarpusavyje bendradarbiavo, rengdavo bendrus metinius susirinkimus. Tačiau korporantų skaičius mažėjo ir Fraternitas Lituanica veikla nyko. Su tokia pat situacija susidūrė ir moterų gydytojų korporacija Patria, todėl 1975 metais gegužės 25 d. Čikagoje abi korporacijos susijungė. Šiuo susijungimu siekta sustiprinti ir koordinuoti bendrą veiklą. Nuo susijungimo dienos abi korporacijos veikia kaip vienas vienetas, nors viduje gali tvarkytis autonomiškai. Patrijietės, kurios turi savo korporacijos juostas ir ženklus, gali ir toliau jas nešioti, nors sujungta korporacija įstatuose priėmė Fraternitas Lituanica spalvas bei ženklus. Patrijos cirkelis išliko ir yra įrašomas greta Fraternitas Lituanica cirkelio, naujai įstojusių patrijiečių perpetinėse juostelėse atsispindi Fraternitas Lituanica spalvos (juoda ir geltona), o kepurėlėse išsiuvinėjamas Patria cirkelis bei įterpiama raudona spalva juostelėje tarp juodos ir geltonos, reiškianti tėvynės meilę.
Atsikūrimas
Po Lietuvos nepriklausomybės atsikūrimo atsikūrė ir korporacija Fraternitas Lituanica. 1991 metų gegužės 7 d. įvykusį atsikūrimą iniciavo iš JAV grįžę filisteriai Vytautas Sirijos Gira bei prof. Jonas Lelis. Į korporacijos veiklą tuo metu įsijungė ir nauji nariai, kurie toliau dalyvauja korporacijos veikloje ir puoselėja jos tradicijas. Kiekvieną rudenį korporacijos veikla pradedama Initium semestri (lot. semestro pradžia) ir baigiama vasaros pradžioje Finis semestri (lot. semestro pabaiga).