Stasys Šimkus
Gimė 1887 m. vasario 4 d. 1897 – 1900 metais mokėsi Juozo Naujalio vargonininkų ir dirigentų kursuose Kaune, dainavo mėgėjų choruose, vargonininkavo. Nuo 1906 metų (internetiniuose šaltiniuose 1904 – 1906m.) mokėsi Varšuvos muzikos instituto vargonų klasėje pas profesorių J.Suržinskį. 1908 – 1914 metais Peterburgo konservatorijoje studijavo kompoziciją, vadovavo lietuvių chorams. Be studijų, dėstė muziką šv. Kotrynos bažnyčios katalikų gimnazijoje, kaip chormeisteris bendravo su Česlovu Sasnausku.
1915 metais nukentėjusiems nuo karo šelpti draugijos pasiųstas JAV rinkti aukų. 1915 – 1920 metais organizavo lietuvių chorus, rengė koncertus, statė operetes JAV miestuose, leido žurnalą „Muzika“.
Grįžęs į Lietuvą 1920 metais, kartu su Kipru Petrausku, Antanu Sodeika įstojo į kariuomenę savanoriais ir visi trys rengė koncertus kovos daliniams Lietuvoje. Dalyvavo Lietuvių meno kūrėjų draugijos veikloje, 1922 metais buvo valdybos pirmininkas. 1921 -1922 m. studijavo kompoziciją Leipcigo ir Berlyno konservatorijose. 1923 m. Klaipėdoje įkūrė muzikos mokyklą, joje dėstė, 1924 – 1927 ir 1928 – 1930 metais buvo direktorius (1967 m. mokyklai suteiktas Stasio Šimkaus vardas, 1993 m. suteiktas konservatorijos vardas). Čia subūrė simfoninį orkestrą. 1930 – 1933 metais dirbo Valstybės teatro dirigentu, 1933 – 1936 metais – Vytauto Didžiojo universiteto mišraus choro vadovu ir Švietimo ministerijos muzikos inspektoriumi. Stasys Šimkus daug prisidėjo prie pirmųjų Lietuvos dainų švenčių ( 1924, 1928 m.) rengimo, buvo jų dirigentas. Nuo 1942 metų profesoriavo Kauno konservatorijoje. Mirė 1943 metais spalio 15 dieną Kaune.
Stasys Šimkus buvo įdomi asmenybė – didelio temperamento, ūmus, neišsenkamos energijos. Dažnai būdavo geros nuotaikos, nekreipdavo dėmesio į smulkmenas, karštai griebdavosi naujų darbų, nepasižymėjo taupumu, nevengdavo naujų pažinčių, pobūvių.
Kūryba
Kompozitorius Stasys Šimkus laikomas lietuvių muzikos klasiku. Jis sugebėjo atrinkti vertingas liaudies melodijas ir pritaikyti jas chorui. Svarbesni kūriniai: surinktos ir harmonizuotos dainos „Ūžia girelė“, „Oželis“, „Tykus buvo vakarėlis“, „Mes padainuosim“, „Ko vėjai pučia“, „Pamylėjau vakar“, „Aš augau pas tėvelį“, chorinė daina „Vėjo dukra“, simfoninė poema „Nemunas“. Svarbiausias Stasio Šimkaus vokalinis-instrumentinis kūrinys yra opera „ Kaimas prie dvaro“( Pagirėnai). Ji tarsi apibendrino visą kompozitoriaus kūrybinį kelią.
Stasys Šimkus sukūrė žinomą masinę dainą „ Lietuviais esame mes gimę“ Jurgio Zauerveino tekstu, tapusią Mažosios Lietuvos himnu. Dar kompozitoriui gyvam esant pusė visų Lietuvoje dainuojamų dainų buvo Stasio Šimkaus. Daugelį metų Stasio Šimkaus vedami chorai buvo laikomi geriausiais Lietuvoje. Kompozitorius gerai pažinojo mūsų liaudies kūrybą ir paliko užrašęs apie 1200 liaudies dainų, melodijų ir tekstų. Dauguma jų ir dabar įeina į profesionalų ir mėgėjų atlikėjų repertuarą.
Veikla korp. Fraternitas Lituanica
Studijuodamas Petrapilio konservatorijoje susipažino su fraternitiečiais. Į korporaciją priimtas kaip ypatingas narys, korporantų kviečiamas, skaitydavo jiems paskaitas apie meną ir muziką. Vėliau sukūrė melodiją korporacijos himnui. Nors buvo skirtingos profesijos žmogus, visą gyvenimą palaikė glaudžius, nuoširdžius santykius su korporacija.
Stasys Pilka
Gimė 1898m. gegužės 08d.
1916 m. baigė Sankt-Peterburgo Šv. Kotrynos gimnaziją. 1916-1919 m. studijavo Karo medicinos akademijoje. 1919–1921 m. mokėsi Petrogrado Aleksandros teatro vaidybos mokykloje. 1921 m. S. Pilka grįžo į Lietuvą. 1921–1926 m. ir 1929–1944 m. dirbo Kaune, Valstybės teatre (1941–1944 m. vadintame Kauno didžiuoju teatru), 1932–1933 m. buvo Valstybės teatro Šiaulių skyriaus aktorius. Sukūrė vaidmenis: Lusjeną (R. Flerso, G. A. Kajavės „Buridano asilas“), Ferdinandas ir Vurmas (F. Šilerio „Klasta ir meilė“), Almaviva (P. Bomaršė „Figaro vedybos“), Nesčiatslivcevas (A. Ostrovskio „Miškas“), Gajevas (A. Čechovo „Vyšnių sodas“), Grafas – (P. Vaičiūno „Naujieji žmonės“) ir daugelis kitų. Režisavo A. Puškino „Mocartą ir Saljerį“, P. Vaičiūno „Aukso gromatą“, A. Vienuolio „1931-ieji metai“ ir kt.
1926–1929 m. Stasys Pilka gyveno Jungtinėse Amerikos Valstijose. Čia įkūrė mėgėjų teatro trupę, vaidino lietuvių mėgėjų teatro spektakliuose, juos režisavo, gastroliavo su V. Dineikos ir A. Vanagaičio estradine grupe „Dzimdzi drimdzi“ (1926 m.). Grįžęs į Lietuvą 1936–1944 m. vadovavo iš Vytauto Didžiojo universiteto į Valstybės teatrą atkeltam Teatro muziejui. 1938 m. apdovanotas Gedimino 4 laipsnio ordinu. 1944 m. pasitraukė iš Lietuvos į Vakarus. 1944–1947 m. Austrijos ir Vokietijos lietuvių kolonijose organizuodavo literatūros vakarus, statė spektaklius. Nuo 1948 m. gyveno JAV. 1948 m. Čikagoje įkūrė mėgėjų trupę „Lietuvių teatras“. Čia vaidino, režisavo, skaitė poeziją. S. Pilka rašė eilėraščius, vertė poeziją iš kitų kalbų, rengė poezijos vakarus. S. Pilka parengė spaudai „Lietuvių teatro almanachą“ (neišleistas). Mirė 1976-02-05 Čikagoje (JAV). 1993 m. birželio 2 d. giminaičiai, vykdydami S. Pilkos valią, parvežė jo palaikus į Kauną.
Veikla korp. Fraternitas Lituanica
Į korporaciją Stasys Pilka įstojo jau pirmaisiais Karo medicinos akademijos studijų metais. Gyvendamas JAV dalyvavo Čikagos fraternitiečių veikloje: 1957 m. suvažiavime skaitė pranešimą apie mirusį garbės narį Stasį Šimkų. Pačio S. Pilkos žodžiais narystė korporacijoje jam primena prasmingą, gražų laiką, kada jis buvo aktyvus brolijos narys, o brangiausia jam yra fraternitietiškoji, „ten kažin kur giliai širdin anais kitoniškais laikais pasėta idealizmo sėkla“.